Kadangi labai retas bankomatas tepriima užsienietiškas bankų korteles (išimtis – „Citibank“ ir paštuose esantys bankomatai), verta išsiimti daugiau grynųjų. Nesubėkite nerimauti: nešiotis pluoštus banknotų visiškai saugu, taip elgiasi patys japonai. Apskritai niekur mieste neapleidžia saugumo, drausmės ir pasitikėjimo vienų kitais pojūtis. Teko girdėti, kaip pametę brangius papuošalus ar piniginę žmonės juos netrukdavo atgauti su nepaliestu turiniu vien radėjų sąžiningumo dėka. Nors kiek susipažinus su vietos kultūra, tuo nesunku patikėti.

Visi labai drausmingi. Autobusų, traukinių stotelėse laukiantys rikiuojasi į eilę. O jei joje nestovi – atvažiavus autobusui eilė be pastangų susiformuoja tokia tvarka, kokia visi atėjo.  Kai kur stotelėse ant žemės net nubraižytos linijos, kur rikiuotis šiam, o kur – vėlesniam autobusui.  Panašu, kad bandymai būti „gudresniais už kitus“ čia nesuprantami.

Japonų visuomenėje įprasta sveikinantis nusilenkti, o nusilenkimo amplitudė kinta priklausomai nuo abiejų pusių statuso (socialinės padėties, amžiaus skirtumo, tarnybinių santykių) – kuo labiau gerbiamas pašnekovas, tuo žemiau lenkiamasi prieš jį. Lankstosi net traukinio palydovai, einantys per vagonus: įeina, linkt visai auditorijai, prieš išeidamas vėl atsisuka veidu į keleivius, vėl linkt, tada eina toliau.




Daugelis miestiečių ant veidų nešioja higienines kaukes. Kaip išsiaiškinom – iš baimės užsikrėsti įvairiais oru plintančiais susirgimais. Ypač saugosi moterys. Atrodo savotiškai – sėdi tokia priešais mane metro, pusė veido uždengta, tik baugščiai žvilgčioja juodos akutės. Kuo ne Kaukazo belaisvė:)

Mačiau tų kaukių parduodamų stoties kioskuose. O šiaip nenustebčiau, jei toks saugojimasis ir skatinamas, pvz., darbdavių – juk sergantys darbuotojai virsta apčiuopiamais nuostoliais įmonei ir visos šalies ekonomikai. O jei dar kokia epidemija, ir prisiminsime Tokijuje kasdien judančias žmonių mases... Būtų keista, jei nesisaugotų. Sakyčiau, turime ko pasimokyti.

Beje, dar apie sveikatos-higienos dalykus. Japonų tualetai – patys tualetiškiausi pasaulyje:) Kaip minimum, visi - net toliausio užkampio traukinių stotelėje - turi šildomą sėdynę. Šildymo temperatūrą galima reguliuotis pačiam. Beveik visuose – tokios pirmo būtinumo funkcijos kaip atitinkamų kūno dalių apiplovimas (galima reguliuoti vandens srovės temperatūrą, formą, intensyvumą) ir apipūtimas. Kai kur – papildomi mygtukai garsiniam fonui sudaryti bei talpyklos specialiam skysčiui, kuriuo galite nusivalyti sėdynę (tualeto, ne savo) prieš sėsdamiesi. Mačiau ir pilnai save dezinfekuojantį tualetą.

Dabar įsivaizduoju, kaip japonai vargsta lankydamiesi išvietėse užsienyje... Savo ruožtu ir mums reikia šiokio tokio vidinio persilaužimo. Nes, kaip pastebėjo Dž.Klarksonas, vanduo ir elektra prie intymių vietų skatina tam tikrą nepatiklumą. O jei sistema suges – be santechniko kviesti dar ir elektriką? Iš Japonijos?

Su anglų kalba Japonijoje sunkokai. Tiesa, gatvėse, stotyse, metro traukiniuose pavadinimai katakana – japonų raštu – dubliuojami ir angliška transkripcija, vadinamuoju romadži. Tai palengvina gyvenimą. Tačiau anglų kalbos nerasite daugelio maitinimo įstaigų meniu (teks pasikliauti nuotraukomis ar jau minėtais maketais), ji „pamiršta“ net ir ant nemenko skaičiaus bilietų pardavimo automatų stotyse.  Mano subjektyviu vertinimu, gerai angliškai kalba gal tik kokie 10% vietinių, dar kokie 40% - supranta ir laužytai gali atsakyti.

Išvažiavus iš didmiesčių, problema dar paaštrėja. Kita vertus, nemokėdami kalbos ar pasiklydę bėdoje niekada neliksite – japonai persivers per galvą, bet padės, gal net palydėdami jus iki reikiamos vietos ir atlikdami jums reikalingus veiksmus. Tuo eilinį kartą įsitikinome, anksti ryte išvykdami iš Šibu viešbučio „Kokuya“: viešbučio administratorius mums ne tik įteikė supakuotus pusryčių padėklus, bet ir nuvežęs į stotį ir suspaudęs reikalingus bilietų automato mygtukus pasiteiravo, kokios kavos norėtume prie pusryčių, o išgirdęs atsakymą – nupirko po atitinkamą skardinę iš automato. Nes prie pusryčių priklauso!

Bet grįžkim prie kalbos. Dėl kai kurių japonų neidealių anglų kalbos žinių buityje pasitaiko visai juokingų užrašų, tokių kaip šie:

  

Toliau - Japonija: išvyka į Fudzijamos nacionalinį parką

Atgal į Japonija: kur pavalgyti

Kitos Japonijos nuotraukos