Hotel
Destination:
Check-in:
Check-out:
Guests:
Rating:
More search options

Tolima Kenija, apie kurią svajojau ir pagaliau aplankiau

1-Jambo mama Africa

Aneda Antanavičiūtė

Būdama paauglė daug skaičiau. Viena mėgstamiausių knygų buvo anglų autorės Adamson Džoja „Gimusi laisva“. Joje garsi keliautoja, ilgus metus su savo vyru, Kenijos gyvūnijos apsaugos inspektoriumi, pragyvenusi Afrikoje parašę įdomų pasakojimą apie išaugintą liūtę Elsą ir jos vaikus.  Knygoje autorė smulkiai ir tiksliai aprašo augančio liūtuko, o vėliau suaugusios liūtės, gyvenančios natūralioje aplinkoje, jos vaikų įpročius, elgesį ir reakciją į aplinką bei žmones. Būtent šita knyga padėjo susikurti man svajonę pamatyti tolimą Afriką, jos gamtą, safari ir ten gyvenančius gyvūnus.

Praeitais metais, lapkričio mėnesį – ši svajonė netikėtai realizavosi – interneto platybėse ieškodama poilsinės kelionės suradau  vienos agentūros dviejų savaičių pasiūlymą nuvykti į egzotišką ir tolimą Keniją už sąlyginai mažą kainą. Po neilgų diskusijų ir kai kurių abejonių dėl patikimumo buvo priimtas vieningas sprendimas važiuoti. Sunkiausia kelionės dalis – daugiau nei  14 valandų trukę 2 skrydžiai Kaunas-Londonas-Mombasa ir neišvengiamas nuovargis atsiradęs dėl ilgo, nepatogaus sėdėjimo, bei kojų tinimas. Bet mintis pamatyti tolimą kraštą teikė didesnį jaudulį.

Pirmieji įspūdžiai atvykus

Pirmasis įspūdis – gana mažas Mombasos aerouostas, tvanku ir ilgos eilės Kenijos vizai gauti.

Autobusu pasiekėme viešbutį, jame apsistojome ir vos įėjus į kambarį pirmas veiksmas buvo apžiūrėti vonios kambarį – švaru, o atidarius duris į balkoną – atsivėrė vaizdas į Indijos vandenyną.

Antras įspūdis – kur gi tas vanduo? Teko pirmąsyk iš arti pamatyti įdomų gamtos ritmą: atoslūgius vos įdienojus ir potvynius po pietų. Smalsumo genami kai kurie mūsų susigundė pasivaikščiojimu po atidengtą paplūdimio dugną – akmenėtas dugnas, žolės, negiliame vandenyje puikiai matėsi vandenyno fauna – įvairios žuvytės, pavojingų ežiukų plantacijos, krabai urvuose, daug smulkių kriauklyčių, jūros žvaigždės, o kadangi viską aprodyti pasisiūlė vietinis, tai ne tik sugaudavo tuos gyvius, bet ir sutiekė daug informacijos. Kadangi buvo labai įdomu –net nepastebėjome, kad nuėjome pakankamai toli nuo viešbučio ir jau grįždami supratome padarę esminę klaidą – per ilgai užsibuvome saulėje ir ji nusvilino mūsų kūnus iki raudono, todėl vėliau, kai ėmėme skausmingai luptis iš senos odos – šį pasivaikščiojimą juokais pavadinome Hell Safari.

Pažintis su vietiniais

Vakarop, kai vandenynas „sugrįžo“ – mes visi pagaliau išsimaudėme ir vėliau pamažu  ėmėme dairytis – na kur gi mes pakliuvome: kokie vietiniai žmonės, kainos, tradicijos, pramogos, kelionių pasiūlymai. Kenijos gyventojų etninė įvairovė yra labai didelė, virš 40 genčių, kurios kiekviena turi savo kalbą, tačiau dauguma vietinių puikiai kalba anglų kalba, o tarpusavyje bendrine – svahilių.

Pradžioje matydami, kad esama ką tik atvykę prekeiviai buvo gana aktyvus siūlydami savo prekes – skareles, paveikslus, keliones laivu ir į safari, medinius ir kaulinius suvenyrus, dirbinius, papuošalus už perdėtai didelė kainą. Tačiau tolesnio bendravimo eigoje supratę, kad mes ne vokiečiai ir ne anglai, darėsi sukalbamesni. Kai pasakydavome iš kur mes ir kiek mūsų yra likę, netgi  sulaukdavome smagaus jų juoko – nes Lietuvoje mažiau gyventojų nei jų sostinėje Nairobyje.

Vietiniai gyventojai į moteris kreipdavosi arba „madam“, arba ‚mama“, o į vyrus – „papa“. Pradžioje truputi stebino, nes labai keista girdėti tokį kreipinį kai neturi vaikų, bet po to pripratau.  Kai susipyniau plaukus į beveik tris šimtus kasyčių rasta paplūdimyje visi ėmė džiaugsmingai sveikintis su manimi – „jambo mama Afrika“. Patiko matyti, kad vyresnio amžiaus turistai čia labai gerbiami –jais rūpinamasi, globojami. Dauguma vietinių su aplinkiniais geranoriški, malonūs, nes kaip patys minėjo – jeigu elgtųsi kitaip labai sumažėtų gyventojų pajamos iš turizmo ir pardavimų.

Paplūdimyje iš vienos vietinės agentūros atstovo užsisakėme net tris keliones: pažintinę po Mombasą, 2-jų dienų su nakvyne (200$) ir vienos dienos (150 $) Safari po Tsavo East nacionalinį parką bei poilsinę išvyką į Vasinio salą (60$)  su nardymu (60$) ir  pasiplaukiojimu su akvalangu.

Beje, rekomenduoju užsisakinėti keliones reikia iš oficialių firmų darbuotojų, kurie rengiasi marškinėliais su logo, nes priešingu atveju galima ir nukentėti – likti ir be pinigų, ir be kelionių.

Kelionė po Mombasa

Atvirai pasakius šitas miestas manęs visiškai nesužavėjo – kažkuo ypatingos architektūros nėra, turguje šurmulys, akis badanti netvarka, kai kuriuose vietose viduryje miesto išpilti šiukšlynai, todėl pravažiuojant  rietė nosį nuo nemalonių kvapų. Įspūdis – aplinkui didelis tamsus marmalas. Didžioji dalis gyventojų yra musulmonai - Mijikenda etninė grupė, todėl fotografuoti nerekomenduojama, idant išvengti galimo konflikto, kaip ir kai kuriuose saugomose arba valstybinės reikšmės vietose. Miestas pastatytas ant salos, todėl iš vandentiekio teka sūrus Indijos vandenyno vanduo, o gėlas vanduo buteliuose atvežamas iš Kilimandžaro. Centrinėse gatvėse prie turistų bando prieiti elgetaujantys invalidai, prekeiviai vaisiais. Teko stebėti kaip vakare iš miesto užplūsta didelė minia žmonių, kurie gyvena miesteliuose prie Mombaso, o patys dirba tik mieste. Tas pats vaizdas ir ryte.

Naktinis gyvenimas Mombasa kitoks – ten jaunimas linksminasi savo klubuose, rengiasi stilingai.

Diskotekose šokama iki paryčių, man kaip pašaliečiui buvo labai įdomu stebėti jų tarpusavio bendravimą, savotiškus šokius, jaunų vietinių merginų ir vyresnio amžiaus europiečių santykius.

Ilgai lauktas safaris

Afrikoje išvykimas į safari – suahelių kalba reiškia „kelionė“ – tai civilizacijos patogumų atsisakymas vardan dykumos. O aš visada norėjau pamatyti kitokia laukinę gamtą, gyvūnus iš arti.

Tsavo East nacionalinis parkas yra vienas iš seniausių ir didžiausių parkų Kenijoje, jo plotas sudaro 11.747 kvadratinių kilometrų.  Buvo atidarytas 1948 m., parkas yra netoli  Voi kaimelio. Parkas padalintas į rytų ir vakarų dalis. Pavadintas Tsavo upės vardu, kuri teka iš vakarų į rytus per nacionalinį parką, ribodamasi su Chyulu Hills nacionaliniu parku ir Mkomazi Game rezervatu Tanzanijoje.

Į parką galima patekti tik per tris pagrindinius vartus: Manyani, šalia Voi kaimelio,  Bachuma, jeigu atvykstate iš Mombaso pusės arba iš Malindi. Mūsų keliautojų grupė atvyko į šį parką per Bachuma vartus. Bilietas vienam žmogui kainuoja 50 dolerių ir galioja 24 valandas. Prie parko vartų lūkuriavo bent keli vietiniai prekeiviai, kurie gana įkyriai siūlė nusipirkti galvos apdangalą – safari skrybelę, apsaugančią nuo saulės už žymiai didesnę kainą nei įprasta, todėl visada derėkitės.

Dauguma parko augmenijos sudaro pusiau sausringos pievos ir savana. Manoma, tai viena iš pasaulio biologinės įvairovės tvirtovių, ir jos populiarumas nulėmė didelius kiekius įvairių laukinių gyvūnų, todėl čia galima pamatyti garsųjį “penkių didžiausių” gyvūnų, kurį sudaro masajų liūtas, juodasis raganosis, buivolas, dramblys ir leopardas. Mums pasisekė ir pamatėme iš arti žirafas, dramblių kaimenes, buivolų bandas, leopardą, krūmynuose tingiai gulinčią liūtę, gazeles, įvairius smulkius gyvūnėlius, zebrus, stručius, beždžiones, varanus, netgi kai kuriuos laukinius paukščius.

Jeigu leidžia finansinės galimybės rekomenduočiau aplankyti Masai Mara – jis populiariausias.

Pramogos ir poilsis

Keliaudami į Vasinio salą ir iš jos, turėjome progą pamatyti visiškai kitokį vaizdą – pavieniai kaimeliai, ir mažai turistų aplankomos vietovės, tuo metu vykusios religinės musulmonų šventes fragmentus. Povandeninis pasaulis galbūt ne toks įspūdingas kaip Raudonoje jūroje, tačiau patiko paplaukiojimas su jūros vėžliais, stebėjimas egzotiškų žuvelių ir grožėjimasis rifais bei koralais.

Sugrįžę po tolimų kelionių atgal į viešbutį, tiesiog ilsėjomės paplūdimyje, o vėliau individualiai kiekvienas rinkomės mini išvykas aplinkui laivu, piknikus paplūdimyje –pats skaniausias maistas – šviežios jūros gėrybės buvo pateiktas netoli viešbučio esančiame Coco-beach  arba apsilankymas po vietinių kaimelius, netoli esančią krokodilų fermą. Visi viešbučiai rūpinosi vakarinėmis apsistojusių turistų pramogomis: gyvačių pasirodymais, akrobatais, muzika ir šokiais.

Kuo daugiau keliaujama po šią šalį, tuo daugiau pamatoma vis naujų Afrikos spalvų – nuo skurdo ir vidury miesto stūksančio šiukšlyno iki gražiai sutvarkytų privačių ar parko teritorijų, bet mane labiausiai pakerėjo laukinė Kenijos gamta ir šiek tiek šokiravo didelis skirtumas tarp naktinio ir dieninio Mombaso gyvenimo. Bendraujant su vietiniais labiausiai jautėsi ir kultūriniai skirtumai.

Džiaugiuosi, kad turėjau progą pamatyti šią šalį-praplėsti savo akiratį, įgauti naujos patirties.

Hakuna matata – nėra problemų (kas be atsitiktų tai tarsi jų gyvenime deklaruojama filosofija)

Pole, pole – iš lėto, iš lėto arba palengva, t.y. neskubant…o mes europiečiai visur lėkte jų akimis.

Karibu – sveiki atvykę; Asante sana – labai ačiū; Tafadali – prašom; Habari gani?- kaip sekasi?

Mzuri sana – labai gerai.

Linkiu visiems aplankyti ir ištarti:

Jambo, Afrika! – Sveika, Afrika

Bookmark and Share

1 comment to Tolima Kenija, apie kurią svajojau ir pagaliau aplankiau

Pakomentuoti

 

 

 

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>