(Pasakojimo pabaiga. Pradžia – ?ia)

Kit? ryt? nutariame patikrinti dar vien? miesto papl?dim? – Jumeirah Beach Park, nes apie j? gird?jome, kad pritaikytas patogiam poilsiui: turi kavin?, pav?sines, dušus, nuomojamus gultus, ?ksming? park? ir t.t. Jis netoli vakarykš?io Umm Sukim, gal tik kilometras ar du šiauriau.

Art?jant link parko varteli?, draugijos nuotaika nenumaldomai kyla – tuoj ?kaitus? asfalt? ir išmetam?j? duj? tvaik? pakeis žydra j?ra ir baltas sm?lis. Juk to ir atvykome!

Mes dar nežinome, koks „siurprizas“ laukia vartininko-kasininko l?pose. „Leeeidiz dei“, flegmatiškai nut?sia jis, ?leisdamas pro vartelius daili? moter? su papl?dimio krepšiu ant peties. Ar tik neb?sime kažko supainioj?? Buvome gird?j?, kad šis pliažas viešas. Ir kad vien? dien? per savait? ? j? patekti gali tik moterys su vaikais. Bet argi ta diena – ne pirmadienis?

Panašu, kad ne. „Leeeidiz dei“ išpuola tre?iadien? – tai yra, kaip tik tada, kai mes tikim?s atsigauti normaliame pliaže.

Belieka pasigauti kit? taksi ir gr?žti ? patikrint? Al Mamzaro pliaž?, kuriame lank?m?s savo atvykimo dien?. O jis šiaip ne toks ir blogas. Išsities? po palm?mis turime pakankamai laiko suplanuoti, kokias ?žymybes aplankysime toliau. O j? s?rašas – jau link pabaigos. Dar nemat?me tik senosios miesto dalies, išsid?s?iusios abipus Deiros kanalo. ?ia ?sik?rusios prieskoni?, aukso ir tekstil?s prekyviet?s – suk. Kaip tik tai, ko išsiilgo dangoraiži? tviskesio išvargintos akys.

Š?kart, skirtingai nuo šeštadienio, prie parko iš?jimo taksi nesimato. Nes ir lankytoj? parke beveik n?ra. Užtat susilaukiame pagyvenusio ?suo?io d?mesio: „Gal reikia taksi? Kur norit važiuoti?“ Dušmanas, ne kitaip. Neaišku, kokie triukai praktikuojami su turistais šioje pasaulio dalyje. Ne, palauksim normalaus taksi. Žmog?nas nepatenkintas nup?škuoja link kitos vakarie?i? poros. „Gould suk“, sako anie. Na, kompanijoj gal ir surizikuo?iau važiuoti su nelegalu – saugiau, mažiau šans?, kad apmaus, o jei ir taip, keturiems tai kainuos pigiau nei dviems. „Mes galim prisijungti“, š?ktelim ?suo?iui.

Dabar jau jo triumfo sekund?. Kreivai nužvelg?s mudviej? sud?jim? (liekn?, beje), burbteli, kad mašina keturi? nepaveš, ir mosteli ranka ? kit? dušman?.

Tiek to. Kaip tik privažiuoja oficialus taksi, kuriame ir ?sitaisome. D?l visa ko iškart pas vairuotoj? pasitiksliname kelion?s kain?. Apie 18 dirham?, sako.

V?liau pasirodo, kad skaitiklis tiksliai tiek ir prisuko. O aukso turguje sutikta ana porel? sak?, kad nelegalui paklojo visus 30 AED…

Vadinam?j? aukso turg? sudaro iš esm?s viena dengta gatvel?, kurios buvim? išduoda jau prieigose tykantys ?kyr?s vaikinai, kuri? d?ka gal?tume apsir?pinti ne tik juvelyrika, bet ir netikromis garsi? dizaineri? rankin?mis ar kitokiu šlamštu. Man neapdairiai parodžius simbolin? susidom?jim? si?lomu asortimentu, vaikinas pagyv?jo ir spar?iu žingsniu ?m? vesti mus nuošalesn?n gatvel?n, tuo labai išg?sdindamas mano brangiausi?j?, kuri puol? karštai aiškinti, kad pasi?lymas m?s? nebedomina, ir nieko pirkti nesiruošiame. Vaikino entuziazmo tai n? kiek neatšald? – jis neatstojo dar bent kelias minutes, o galiausiai prarad?s vilt? rankos mostu perdav? estafet? kitam, nurodydamas mus kaip beužkimbant? jauk?. Nors ir nenoriai, šis ilgainiui irgi atsikabino.

Dubajus, aukso turgus

Aukso ir kitoki? blizgu?i? turgelyje tikrai yra, bet kažko tokio taip ir nepamat?me. Iš ties? dauguma pardav?j? ?sik?r? uždarose parduotuv?l?se, o visi žvangaliukai kabo vitrinose, taigi didelio skirtumo nuo europietišk? senamies?i? su j? krautuv?l?mis n?ra. Galb?t visa egzotika slypi arabišk?j? krautuv?li? viduje? Nesužinojome, nes pirkti nieko neketinome, o suvokdami, kokio psichologinio spaudimo galima tik?tis už?jus vidun, ir nekišome nosies.

Užsukome tik ? gretimo – k? ten gretimo, tiesiog kitos krautuv?l?s aplinkiniuose  skergatviuose – audini? turgelio vien? iš parduotuvi?. Si?l? daili? skar? („kiniškos po 30 dirham?, šilkin?s po 250-300“), smalsaujan?iai žmonai galv? tuoj pat aprišo vietini? moter? stiliumi ir pasi?l? pasimatuoti ir juod? hidžab?, slepiant? vis? k?n?… Vos ištr?kome iš svetingo pardav?jo vald?.

Dubajus. Prieskoni? krautuv?l?

Užtat pinigines teko atverti dar tol?liau ?sik?rusiose prieskoni? krautuv?l?se. Kur jau ten atsispirsi, kai visa siena nud?liota ?vairiausi? spalv? ir aromat? aliejais, gr?dais, riešutais, milteliais, uogomis, s?klomis, rutuliukais, trupinukais, saldainiukais ir dar kuo tik nori. Rinktis ar tiesiog dairytis galima neskubant – kamputyje ?sitais?s pardav?jas nedaro jokio spaudimo.

?iupin?jame rytietiškus saldumynus. „Galite paragauti“, ramiai atkreipia d?mes? pardav?jas. Ant vienos d?žut?s dugno perskaitau iranietišk? adres?. Pagaminta Irane? Taip, abejingai patvirtina krautuvininkas. Panaš?s užrašai ir ant kit? preki? pakuo?i?. Staiga viskas paaišk?ja – viskas ?ia iranietiška, ?skaitant ir pardav?j?. Bet saldumynai vistiek atrodo gundan?iai, lauktuv?ms paimsim. Tik kurie ?ia skan?stai panašiausi ? vietinius? „?ia nieko n?ra vietinio,“ toliau be emocij? d?sto iranietis. „Emyratuose viskas yra iš aplinkini? krašt?“.

Turb?t dalis tiesos jo žodžiuose yra. Valstyb? susik?r? iš perl? žvej? kaimeli?, ir kaip fontanas j? išk?l? neseniai atrasti naftos klodai negal?jo sukurti vietini? preki? ar gausi? tradicij?. O tokios senos valstyb?s kaip Persija (taigi dabartinis Iranas) – ?ia pat, kitapus Persijos ?lankos. Iš tikro net ar?iau – Iranui priklausanti Persijos ?lankos sala Kišas iš Dubajaus pasiekiama ir l?ktuvu, ir keltu.

Kita vertus, nereikia pamiršti, kad musulmon? šiit? tvirtov? Iranas – politinis JAE (kur daugum? sudaro sunitai) priešininkas. Tai, panašu, atsispindi ir pirkli? komentaruose apie šal?.

 

Dubajus. Persiška prieskoni? krautuv?

Kitoje parduotuv?je gal dvidešimtmetis pardav?jas – irgi persas – atsiliepia panašiai. Ir maišydamas angl? ir rus? kalbas, netingi mums išaiškinti kiekvieno savo si?lomo prieskonio pavadinim? ir paskirt?. Pas j? nusiperkame pliažo akmen?lius primenan?i? šokolado draž?. Iš Irano, aišku.

 

Dubajaus senamiestis

Dubajaus senamiestis

Kvartalas, po kur? vaikštin?jame – visiškai kitoks nei iki tol matytas Dubajus. Turistai ?ia pranyksta tradiciniais r?bais apsir?džiusi? rytie?i? tarpe. Pastatai irgi kitokie – neaukšti ir pastebimai senesni. Nors esame vieninteliai europie?iai gatv?je, nesaugumo jausmo n?ra. Šiaip ar taip, toki? etnini? rajon? jau galima rasti ir Europos didmies?iuose.

Dubajus. Per kanal? kelianti abra

Dubajus. Per kanal? kelianti abra

Senasis Dubajus ?sik?r?s abiejose to paties pavadinimo kanalo („creek“) pus?se. Kaip tik baigiame ištyrin?ti vien? j? ir prieiname abr? prieplauk?.

Abra (kaip abrakadabra) – medin? didel? valtis, kurios viduryje, po stogeliu, ?rengtas išilgas suolas. Abiejose jo pus?se sus?da po 6-8 keleivius, iš kuri? surink?s po vien? dirham?, keltininkas pakuria pupsint? varikl? ir l?tai atsistumia nuo kranto. Iš to, kiek abr? kerta kanal?, akivaizdu, kad šiai tradicinei transporto priemonei lygiaver?io pakaitalo dar neatsirado. Ir tinka ji, panašu, visiems, nes keleiviai – paties ?vairiausio plauko: ir margar?b?s darbinink?s iš Indijos, ir chalatuoti vietiniai, ir turistai. Žinoma, miest? skiriant? kanal? jau galima ?veikti ne tik valtimi – yra bent keletas tilt?. Ta?iau ?ia, keliantis iš vieno suko ? kit?, senovin?s abros dera puikiai.

Kitapus kanalo – dar lopin?lis senamies?io ir audini? krautuv?li?. Tik ?ia gatvel?s ir pra?jimai tarp nam? siauresni ir atrodo, kad gali nuvesti nežinia kur.

 

Dubajaus senamiestis

Dubajaus senamiestis

?lind? ? vien? netik?tai pastebime, kad aplink mus vien indai, kurie b?riuojasi ir bendrauja g?l?mis išpuoštuose tarpduriuose, mazgojasi kojas ir prekiauja jiems svarbiais rakandais. Tikra mažoji Indija, ne kitaip.

Išlendame jau ?vairiatau?iame kiemelyje, o ?ia pat – ir gatv?, ties kuria senamiestis ir baigiasi. Išskyrus priešais st?ksan?i? sm?lio spalvos tvirtov?, virš kurios ni?riai ratus suka paukš?iai. Tai – Dubajaus fortas, dabar vadinamas tiesiog Dubajaus muziejumi.

Buvusiame forte ?kurtas Dubajaus muziejus

Buvusiame forte ?kurtas Dubajaus muziejus

??jimas – 3 dirhamai. Verta. Nes muziejus nedidelis, bet netuš?ias. O ir kiek reikia šios jaunos šalies istorijai papasakoti? Buvusio forto kieme – patrankos, mediniai darbo ?rankiai, žvej? valtys… Ir al ariš – toks lengvutis dykumos b?stas vasaros sezonui, kur? nat?raliai „kondicionuoja“ ypatingos formos brezentinis bokštelis ant stogo. Pro bokštelio šone padaryt? ang? patenkantis v?jas atv?sina or? viduje. Galima ?kišti nos? vidun, tik jaukumo, kaip galima sp?ti, nedaug – tams?s kampai, kilim?liai ant aslos ir tiek. Kaip ir priklauso nereikliems dykumos gyventojams.

 

Tradicinis namas su v?jo bokštu

O forto r?siuose ?rengtoje ekspozicijoje – senoviniai ginklai, segtukai, kuriais perlus žvejojantys narai užsispausdavo nosis, emyrato vadov? nuotraukos, filmai apie Dubajaus transformacij? iš kaimelio ? t? architekt?ros pasiekim? vitrin?, kokia jis žinomas dabar. Nors emyrato ?kis pagyv?jo dar 1894 m., šeichui Maktumui bin Hašerui al Maktumui atleidus užsienio prekeivius nuo mokes?i?, ryškiausi poky?iai ?vyko paskutiniais praeito amžiaus dešimtme?iais.

Muziejaus aplankymas užbaigia dar vien? dien? Dubajuje. Mums jau laikas palikti š? savotišk? krašt?. Kaip ir atvykome, išskristi tenka nakt?, tiksliau pary?iais. Oro uoste gyvenimas verda kaip ir bet kuriuo kitu laiku.

Kol laukiame registracijos ? savo skryd? pradžios, galime steb?ti keleivi? srautus ir kryptis. O m?s? zonoje beveik visi skrydžiai veda ? Afrik?. Ir keleiviai, nors juodos odos, visi margi. Kaip galima išvysti tik neturtingiausiose vietov?se, kone kiekvienas bogina po didžiausi? maiš?, ar net kelis, bagažo. Ant maiš? maždaug tokio stiliaus užrašai: „p. Mbubungai, Brazavilis“.

Atrodo, kad Dubajuje uždarbiaujantys Juodojo žemyno atstovai gr?žta namo ne tik su nuosava manta, bet ir apsir?pin? prek?mis, kuri? namuose galb?t net n?ra. Ir veža jas ne tik sau, bet ir kitiems, kaip kokie kurjeriai. Ne?sivaizduoju, kaip su tokiais „krovininiais“ reisais susitvarko registravimo agentai. Ir netikiu, kad jie moka už tuos maišus pagal oficialius drakoniškus aviakompanij? ?kainius, taikomus viršsvoriui. Nors gal ir moka – ?ia pat ant grind? m?tosi antklod?s, kažkokie skudurai ir krepšiai, kurie, panašu, savininkams nebereikalingi. Gal nebetilpo?

Ir ?ia pat – galimyb? už 1000 dirham? ?sigijus loterijos biliet? (galb?t) laim?ti š? prabang? „Maybach 62S Landaulet“, kurio vert? – ar ne milijonas.

Šis „Maybach“ gali b?ti j?s?.

Gal norite pabandyti ir j?s? Bilietus galima ?sigyti ir internetu. Juk, kaip skelbia oro uosto š?kis, „Dubajus pilnas siurpriz?“.

Sunku su tuo nesutikti.

Dubajaus oro uostas

3 comments to Dubajus: kur prisiliet? džinas (IV dalis)

  • Lina

    Kaip man patiko sitas pasakojimas apie Dubaju!! Labai aciu,kad nepatingejai aprasyti. Perskaiciau vienu ikvepimu. Gerai,kad atsiverciau,kai jau visos 4 dalys buvo:-))

  • Julija

    Tikrai idomus pasakojimas, i Dubaju tikrai norime vaziuoti, deja esame dvi merginos 21 ir 22 metu ir mums su vizomis yra ypac dideles problemos, tuo labiau, kad visi skirtingai raso, bet jei is tikro reikia palikti depozita 1500usd ir apsistoti 4* viesbutyje, net dingsta noras tiek vargti…

Pakomentuoti Lina

 

 

 

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>