111 Indijos nuotrauk? (II dalis)

Pasakojimo pradžia – ?ia

Agra

M?s? biliete, nusipirktame internetu dar prieš por? m?nesi?, nurodytas kelion?s tikslas – Agra Cantt. „Cantt“ – sutrumpinimas nuo Cantonment, arba garnizono. Agroje yra puikiai išsilaik?s fortas, kur? per 1857 m. sukilim? pa?m? britai pavert? savo kariuomen?s baze, o dabar didžiojoje jo dalyje šeimininkauja jau ind? kariškiai.

Agra

Agra

Transporto sraut? prasilenkimas Indijos sankryžose kelia siaub?, bet kontakto matyti neteko. Taip, ?ia viena iš sankryž?

Transporto sraut? prasilenkimas Indijos sankryžose kelia siaub?, bet kontakto matyti neteko. Taip, ?ia viena iš sankryž?

Bet apie tai – v?liau. Dabar gi žengiame iš perono stoties aikšt?n ir gauname galimyb? ?sitikinti, kad jei Delis buvo dulk?tas, Agra švaros hierarchijoje stovi dar bent laiptu žemiau. Gerai tik, kad pagal vietin? sistem? vis? r?ši? transportas suteikiamas „vieno langelio“ principu, tarifai irgi nustatyti oficialiai, tad ?s?sti ? [uždar?] taksi automobil? netrunkame. Egzotika smagu, bet sulig kiekviena nauja kelion?s diena vis labiau pradedame vertinti komfort?.

Aptvertoje teritorijoje su sargyba, kuri vartus atveria tik apži?r?jusi automobilio bagažin?, ?kurdintas „Radisson“ šioje srityje turi k? pasi?lyti. Storas pritemdytas stiklas izoliuoja nuo gatv?s gars?, kvap? ir dulki?, o normalus karštas vanduo iš krano padeda prisiminti, kad ?ia atostogaujame, o nesame už bausm?.

Kadangi Agroje b?sime š? vakar? ir dar vis? kit? dien?, m?s? taksistas si?losi vis? š? laik? pab?ti m?s? gidu. Tai kainuos 1400 rupij?. Mums tinka.

Žinoma, labiausiai Agroje intriguoja Tadž Mahalis – Indijos simboliu tap?s mauzoliejus, XVII a. mogol? šacho Džachano pastatytas savo žmonai Mumtaz Mahal. (Džama Masdžid me?et? Delyje, apie kuri? raš?me pirmoje pasakojimo dalyje, pastat? tas pats šachas.) Taksistas informuoja, kad vakaras – pats mauzoliejaus lankymo pikas, tod?l eil?s prie biliet? bus kilometrin?s. Jis žino geresn? viet? pasigrož?ti stebuklu ir padaryti s?kming? nuotrauk?. Jis mus atveš prie pagrindinio ??jimo rytoj auštant, kad išvengtume mini? ir užfiksuotume mauzoliej? ?sp?dingoje ryto šviesoje. Mes, žinoma, nekompetentingi gin?ytis – be to, skait?me, kad bilietas vienam žmogui kainuoja apie 37 litus. Nemaža suma, ypa? tokiai šaliai, tod?l apsilankym? reikia išnaudoti pilnai.

Kažkam - vestuv?s

Kažkam – vestuv?s

 

Bespalv?mis gatv?mis tarp kažkoki? nebaigt? statyb?, šen bei ten vaikštin?jan?i? palaid? karvi? ir vestuvini? orkestr? mus nuveža ? Mehta Bagh. „Bagh“ reiškia sod?. B?tent iš jo, ?rengto Tadž Mahalio užnugaryje ir nuo mauzoliejaus skiriamo Jamunos up?s, galima ?vertinti balto marmuro r?mo grož?, kaip pasakoje iškylant? virš sodo žalumos.

Ten jis, didingasis Tadž Mahalis...

Ten jis, didingasis Tadž Mahalis…

Agra, Tadž Mahalis

Sode besitvarkan?ios moterišk?s už?iuop? pajam? šaltin? – neprašomos pozuoja „kenonais“ ginkluotiems vakarie?iams su žab? ryšul?liais ant galvos, taip papildydamos atvirukin? indišk? peizaž?. Žinoma, už pozavim? tikisi atsid?kojimo.

Jamunos up?s lygis nuolat krenta

Jamunos up?s lygis nuolat krenta

Šiapus up?s išlik? kvadrato formos pamatai, anot vietini?, žymi antrojo mauzoliejaus, kur? šachas numat? pasistatyti savo paties amžinojo poilsio vietai, statybas. Tik šis mauzoliejus, skirtingai nuo skirtojo žmonai, tur?j?s b?ti iš juodo marmuro. B?t? buv? ?sp?dinga.

Kitame up?s krante kylantys d?mai – iš hinduist? laidotuvi? lauž?. Tie, kuriems per brangi ar per tolima kelion? iki šventojo Varanasio ir Gangos, degina savo mirusiuosius ?ia pat – svarbu, kad prie up?s, kurion b?t? galima išberti pelenus.

Kitame up?s krante kylantys d?mai – iš hinduist? laidotuvi? lauž?. Tie, kuriems per brangi ar per tolima kelion? iki šventojo Varanasio ir Gangos, degina savo mirusiuosius ?ia pat – svarbu, kad prie up?s, kurion b?t? galima išberti pelenus.

Kiekvienam sode savos taisykl?s

Kiekvienam sode – savos taisykl?s. Pirma geriausia

Kai pavakarieniav? paprašome taksisto nuvežti mus ? naktin? alkoholio parduotuv?, eilin? kart? pralinksmina ind? gudravimai. Krautuvininko šaldytuvuose pilna tarptautini? vard? alaus buteli?, bet niekur nematyti vietinio „Kingfisher“, kuris dar ir pigesnis. Ne, tokio neturime. Kiek pavart? hainekenus ir taigerius visgi nutariame paieškoti „normalesn?s“ parduotuv?s ir apsisukame eiti lauk. Tada – stebuklas! – mikliu apž?lusios rankos judesiu atveriamas apatinis šaltd?ž?s skyrius, iki dang?io prikrautas „Kingfisher“  buteliuk?…

Kit? ryt? keltis tenka apie penkt?, kada pusry?i? viešbutis dar neduoda. Žinodami apie gausyb? apribojim? ? Tadž Mahalio teritorij? ?nešamiems asmeniniams daiktams bei vaizdo fiksavimo prietaisams, pasiimame tik tai, ko nereik?s palikti mašinoje. Rengiam?s irgi itin lengvai – dien? bus karšta.

Migla Agroje

Bet dabar už viešbu?io lango – balta miglos siena. Sunku tik?tis, kad greitai išvysime saul?, bet tikriausiai niekas geriau už vietin? taksist? nežino Agros or? ruden??

Renkam?s prie ??jimo ? Tadž Mahalio teritorij?

Renkam?s prie ??jimo ? Tadž Mahalio teritorij?

Prie mauzoliejaus kas? ir ??jimo jau susirink? nemažai ankstyv? turist?, bet eil? juda greitai. Sp?ju, vakar vakare irgi neb?tume užtruk?. Bet tiek to. Užtat rimtai sunervina žinia, kad vakar buvo minima Pasaulin? paveldo diena, o jos proga mauzoliej? aplankyti buvo galima visai nemokamai!

Prie Didži?j? vart?

Prie Didži?j? vart?

Bet tuo m?s? nusivylimai Tadž Mahaly nesibaigia. Neži?rint to, kad ?ia jau praleidome ger? pusvaland?, vaizdas aplink n? kiek nepasikeit?: kaip buvo pieno siena, taip ir liko. Matosi vos keli metrai ? priek?. Be to, darosi šalta. Visgi lauke tik kokie +12, o mes visi su šortais ir basut?mis, trumpom rankov?mis. Tryp?iodami vietoje kartu su kitais laukiame, kol migla išsisklaidys ir gal?sime pasigrož?ti – ne, patys ?amžinti – atvirukin? vaizdel? su baseinu, kurio tiesios linijos veda žvilgsn? tiesiai link šio marmuro stebuklo.

Tadž Mahalio vaizdas iš priekio

Tadž Mahalio vaizdas iš priekio. ?sp?dinga, ar ne?

Pri?j? prie paties Tadž Mahalio aštuonkampio sužinome, kad ? vid? bus galima patekti tik nusiavus arba ant bat? apsimovus vienkartinius plastikinius gobtuvus. Jau ir taip tirtant nuo šal?io, perspektyva basomis lipti ant šalt? plyteli? visiškai negundo. O apie tuos gobtuvus (juos, atsp?jote, galima ?sigyti) buvome skait?, kad jie nemokamai išduodami kartu su ??jimo bilietu ir buteliuku vandens – kurio, beje, irgi negavome. Tuo tarpu su šluota besidarbuojantis teritorijos tvarkytojas apsidair?s pasi?lo už dešimt rupij? ?sigyti jau naudot? maišeli? por?. Nuotaikos nelabai kokios, esame sušal?, alkani ir jau?iam?s mažiausiai vien? kart? apgauti, tod?l piktai svarstome, ar verta maitinti suk?ius ir apskritai ar beeiti ? mauzoliejaus vid?.

Mus padr?sina pora pagyvenusi? europie?i?, panašu, kad oland?. Matydami mus su pasibjaur?jimu besimaunan?ius maišelius ant basu?i?, jie nuramina, kad pasielg? lygiai taip pat. Suprask, tokios vietos žaidimo taisykl?s.

O mauzoliejaus vidus, neskaitant to, kad yra šiek tiek šildomas, nuteikia tikrai pakyl?tai. Baltos ir melsvos spalvos marmuras, až?rin? pertvara, kuria apjuosti šacho ir Mumtaz kenotafai, kelia daug min?i? ir emocij?.

Tiesa, tikroji kilmingosios poros poilsio vieta – mauzoliejaus r?syje, tiesiai po kenotafais. Pagal mogol? tradicijas ant Mumtaz sarkofago viršaus išlieta rašymo lentel?, o ant šacho sarkofago – rašiklis.

Viduje kiek sušil? dar beveik valand? vaikštin?jame po teritorij? ir joje esant? sod?, laukdami, kol išl?s saul?. Visgi jau pus? devyni? ryto. Bet ilgainiui laukti pabosta – t? atvirukin? vaizd? juk ir taip žinome mintinai – ir pasukame lauk. Kaip v?liau pamatysime, r?kas prasisklaidys tik prieš pat vidurdien?. Va tau ir saul?tekis prie Tadž Mahalio.

Gr?ž? ? viešbut? dar sp?jame išsimaudyti karštame duše ir gauti so?ius pusry?ius. Mes ?ia tik vienai nak?iai, tod?l ypa? sunku išsiskirti su baltut?le patalyne, tyla ir… bevieliu internetu. Truput? g?da prisipažinti, kad tapau priklausomas nuo pastarojo – bet jei pasaulinis tinklas šioje šalyje neb?t? taip sunkiai prieinamas, gal ir tie reti prisijungimo atvejai neb?t? tokie gundantys. Užb?gdamas už aki? pridursiu, kad ir d?l viešbu?i? pasirinkimo Indijoje mano rekomendacija vienareikšmiška: jei norite ne tik pažinti, bet ir pails?ti, imkite geriausia, k? galite sau leisti. Pageidautina – bent keturi? žvaigždu?i? lygio. Visur kitur net mums ?prasti patogumai n?ra garantuoti.

Beje, ne kažin kas ir su kava, kurios atsigerti ieškau visur, kur atostogauju. Atrodo, Indijos miestuose dar tik pradeda dygti vakarietiški kavos tinklai, kuriuose visada gali b?ti tikras rasi?s skanios espreso kavos ir desert?. „Starbucks“ jie ne?sileidžia (kaip ir daugelio pasaulini? žaid?j? kitose srityse), o vietiniai tinklai, pvz., „Cafe Coffee Day“, nors ir si?lo ilgiausius meniu, gamini? skon? dar turi kur tobulinti. Agroje patiko tik tarptautinio „Costa Coffee“ tinklo taškas, v?liau Mumbajuj irgi radom berods „The Good Bean“ pasivadinusio tinklo kavini?, kuriose gavome padorios kavos, rami? atmosfer? ir, ?sivaizduokite – beviel? internet?!

Agros fortas. Didžioji audiencij? sal?

Agros fortas. Didžioji audiencij? sal?

 

Kai eilin? kart? pastebiu savo vairuotoj? sankryžose susimojuojant? su kitais taksistais, pasitikslinu: „Bi?iulis?“. Taksistas nusišypso: „Agra – mažas miestas“. Kiek gyventoj?? „1,8 milijono“. Neturiu k? ir atsakyti.

T?dien dar aplank?me Agros fort?. Skirtingai nuo Delio Raudonojo forto, šis yra didelis ir gerai išsilaik?s, o to ketvirtadalio, kur? turistams paliko kariškiai, užtenka ger? poros valand? ekskursijai. ? gidus ?sisi?lo tvarkingai apsireng?s jaunuolis, kuris ne?kyriai, bet patraukliai aprodo ?domiausius forto bei jame esan?i? r?m? elementus ir papasakoja jo gyventoj? istorijas. Sužinome, kad šacho žmona Mumtaz jam sp?jo pagimdyti bene keturiolika vaik?, iš kuri? išgyveno šeši: keturi s?nus ir dvi dukterys. Vienas iš s?n? tur?j?s kitoki? interes? nei t?vas, tod?l pastar?j? netruk?s nuversti ir ?kalinti Agros forto bokšte su marmuriniu balkonu, greta abiej? dukr? apartament?. Vaiski? dien? iš šacho bokšto galima matyti Tadž Mahal?, ta?iau d?l seno amžiaus šachui nebepaj?giant ?ži?r?ti žmonos amžinojo poilsio vietos, viena iš dukr? bokšto sienoje ?reng? jam special? padidinam?j? stikl?.

Agros forte

 

?ia irgi netr?ko norin?i? nusifotografuoti su mumis. Š? kart? žvaigžde tapo Giedrius

?ia irgi netr?ko norin?i? nusifotografuoti su mumis. Š? kart? žvaigžde tapo Giedrius

Agros fortas

Be Tadž Mahalio, Agroje yra dar vienas ?sp?dingas mauzoliejus – Itmado ud Daulos (tos pa?ios Mumtaz Mahal senelio) kapas, d?l savo grakš?ios architekt?ros dar vadinamas mažuoju Tadžu arba „brangakmeni? d?žute“. Tiesa, jis nebuvo nukopijuotas nuo Tadž Mahalio, o atvirkš?iai – prisid?jo prie mogoliškosios architekt?ros stiliaus, kur? v?liau ?k?nijo garsusis Agros statinys, ištobulinimo.

Itmado ud Daulos mauzoliejus

Itmado ud Daulos mauzoliejus

 

Prie Mažojo Tadžo

Prie Mažojo Tadžo

Joks turistas Agroje neišvengia privalomo vietini? krautuv?li? aplankymo. Jei nenueisite patys, ten b?tinai nuveš taksistai – ties? sakant, kaip ir daug kitur pasaulyje. Tad labai ir nesipriešinome, juolab kad tradiciniai gaminiai visai ?dom?s.

Pinig? maišai turistai ?ia apdorojami pagal tobulai nušlifuot? sistem?. Bet koks vizitas pradedamas nuo kilim? parduotuv?s, kurioje pirmiausia jums parodys, kaip rankomis sumezgami t?kstan?iai mazgeli?, sudaran?i? kilimo fakt?r?. Išsamiai supažindin? su gamybos procesu, jus nusives ? prekybos sal?, kad paveikti sunkaus rankinio darbo ?sp?dži? b?tum?te galutinai pribaigti ilgiausi? kilim? žvilgesio ir rytietišk? rašt?. Aišku, pirmiausia rodo pa?ius didžiausius ir prabangiausius. Argumentas, kad tokio nepasiimsi su savimi, atkrenta, kai pardav?jas užb?gdamas už aki? nurodo nusi?si?s kilim? tiesiai jums ? namus bet kurioje pasaulio šalyje. Hm.

Mums vengiant parodyti nors mažiausi? susidom?jimo ženkl?, bet tuo pa?iu stengiantis nepasirodyti nemandagiais, malonus pardav?jas ima sp?lioti m?s? profesijas. Kai kam pataiko. Išsiaiškin?s, kad bendrauja su pakankamai apsir?pinusiais vakarie?iais, nuo kilim? jis pereina prie bendros ekonomin?s pad?ties Agroje. Ši esanti nekokia, o ypa? suprast?jusi po to, kai Tadž Mahalis ir visas miestas buvo paskelbti Pasaulio paveldo objektais (1983 m.), nes tai apribojo miestie?i? galimyb? verstis tradicine gamyba: kilim? audimu, marmuro apdirbimu, šilku ir brangakmeniais. Tod?l šios parduotuv?s esan?ios vietini? išsigelb?jimas. K? šioje vietoje tur?tume daryti, suprantame kiekvienas, bet sandoris vistiek ne?vyksta. Pardav?jas dar praveda mus pro mažesni? kilim?li? ekspozicij?, bet nieko nepeš?s ir ten, parodo duris ? lift?, šaltai mandagiu veidu atsisveikina ir paspaudžia mygtuk?. Durys užsidaro. Kur mus veš? ? garso nepraleidžian?i? patalp?, iš kurios neišeisime tol, kol nenusipirksime po didžiausi? kilim?, su pristatymu tiesiai ? namus bet kurioje pasaulio šalyje?

Agra, Indija

Pasirodo, ne. Durims atsiv?rus, mus pasitinka žilagalvis, kurio prek?s – šilko gaminiai ir ?vair?s suvenyrai. Daiktai gerokai smulkesni už kilimus, kainos irgi atitinkamai mažesn?s, tad ?ia be dideli? svarstym? atveriame pinigines lauktuv?ms.

Panaši patirtis laukia ir marmuro bei brangakmeni? krautuv?se. Pastarojoje šeimininkauja sikchas (vietin?s etnin?s bendruomen?s tradiciškai pasidalijusios verslus: marmuru prekiauja musulmonai, kilimais – hinduistai), kurio pasakojimas apie akmenis, d?l specifinio šviesos atspind?jimo išdidžiai tituluojamus Agros žvaigžde ar net Indijos žvaigžde, mane baigia ?tikinti gr?žti ne tuš?iomis. Jau?iu, kad tuoj k? nors nusipirksiu, tod?l pirk?jo ir pardav?jo žaidime paprašau taimauto – laikas vakarieniauti. Pardav?jas akivaizdžiai netiki, kad sugr?šiu, bet aš pats tuo kone tikras, tad kažkaip sugebu priversti patik?ti ir j?, kad b?tume, hm, išleisti. Ketinu bevalgydamas ramiai apsispr?sti, ar tikrai man reikalingas brangus prisiminimas iš miesto, aprašyto „Agros lobiuose“.

Vienok vakaras pakrypsta gana netik?ta linkme. Taksistas mus nuveža ? kažkod?l Dovydo žvaigžde ir spalvomis apipavidalint? pažym?t? restoran? „Maya“, kuriame padav?jas per skub?jim? pasodinti naujus klientus beveik b?gte nuveda mus ? antro aukšto teras? ir nušuoliuoja prie tolimiausio staliuko. Skub?damas jam iš paskos ir besidairydamas ? šalis n? nepastebiu vidury terasos nežinia kam padaryto koki? trisdešimties centimetr? aukš?io bordi?ro, ? kur? s?kmingai spiriu atvirais kair?s kojos pirštais. Iš skausmo prapliup?s keiksmais ir sugrieb?s koj? nebepamenu, kaip galiausiai sus?dame pirmame aukšte. Nykšt? skauda taip, kaip dar neteko užsigauti, o mintis apie tai, kad gal?jo kas nors l?žti, ir kaip atrodyt? gydymas Indijos medicinos ?staigose, išmuša šaltu prakaitu. Juk prieš akis dar dešimt kelion?s dien?, o ši?nakt – ir vykimas traukiniu ? Varanas?.

Vestuvi? eisena Agroje

Vestuvi? eisena Agroje

Charakteringa, kad užeigos personalas d?l mano traumos nekilsteli n? antakio, tik abejingai pasidomi, ar jau pasiruoš? k? nors užsisakyti. Užtat v?l geruoju tenka pamin?ti „Radisson“ viešbut?, kurio hole v?liau leidžiame vakar? belaukdami naktinio traukinio. Paslaugi darbuotoja, sužinojusi apie mano b?d?, pasir?pina ledu, skausm? malšinan?iu tepalu, sutvarsto nykšt?, o tepal? pasi?lo pasilikti. Vis? likusi? kelion? šlubuosiu, o gr?žus rentgenas parodys, kad ?skilo piršto kaulas.

Bet dabar apie tai galiu tik sp?lioti, tod?l nuotaika, suprantama, v?l ni?ri. Dar ir d?l to, kad laukia dvylikos valand? naktin? kelion? traukiniu ? Varanas?, kuris, kužda nuojauta, laukia naujais stipriais ?sp?džiais. Ir pa?iomis kukliausiomis gyvenimo s?lygomis, kokias tik užsisak?me šiai kelionei.

T?sinys – neužilgo

Pakomentuoti

 

 

 

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>