Filipin? stebukl? skrynia: Balicasago ir Siquijoro salos

Filipin? archipelagas – vienas iš didžiausi? pagal sal? skai?i? politini? žem?s k?n? pasaulyje, savo gl?byje skai?iuojantis net 7107 salas, daugiau turi tik kaimynin? Indonezija, bet ir jos bendras plotas yra keliolika kart? didesnis už Filipin?.

Kai turi dvi ar tris savaites tokiai šaliai, labai sunku pasirinkti, kur pirmiausia keliauti ir k? iš viso aplankyti. Jeigu tai j?s? pirmas vizitas, žinoma, geriausia susipažinti su pagrindiniais stebuklais – Boracay sala, ryži? terasomis Luzono šiaur?je, Pinatubo vulkanu, gal dar laiko likt? ir Palavano papl?dimiams arba Boholio ?žymyb?ms – šokoladin?ms kalvoms ir tarsyrams.

Antr? kart? keliaujant ? Filipinus, arba tiesiog ilgiau ten b?nant galima taikytis ir ? sunkiau pasiekiamas vietas, turistines ir mažiau lankomas. Š? kart? nukeliaukime ? dvi netoliese viena kitos esan?ias vietoves – miniati?rin? Balisacago ir didesn?, legendomis apipint? Siquijoro sal?.

Balicasagas

Nardytojams, kuriems povandeninio pasaulio karalyst? viduryje Piet? Kinijos j?ros atrodo nepasiekiama kaip kosmosas turi pasirinkim? iš dviej? galimybi? – Apo salos rifas, išsid?st?s tarp hileri? salos Siquijoro ir cukrinio Negros bei miniati?rin? ir apvali Balicasago sala, nutolusi nuo šokoladinio Boholio per šešis km.

Tokia maža sala, kaip Boholis turi nepaprastai daug gamtos stebukl? ir išskirtin?, savit?  veid? bei intriguojan?i? istorij?. Pasibaigus žemei ir prasid?jus vandenynui, Boholio turistiniai ištekliai nesibaigia. Panglao sala, kaip ir dalis Boholio salos, kaip ir ne, turi ilgiausius, pla?iausius, ta?iau brangiausius pakrant?s kurortus iš kuri? kas ryt? išplaukia ištisos flotil?s povandeninio pasaulio tyrin?toj?.

Kasdienes keliones ? j?r? val?i? vairininkai pradeda labai anksti. Jau penkt? valand? ryto atsipl?š? nuo ramaus kranto ? pasišiaušusi? j?r? išburzgia dešimtys trimaran?. Kelias valandas jie suka ratus aplink Balicasago sal?, lyg paklaidinti bermudišk? pinkli?, kol vienas iš j? staiga pakei?ia krypt?, o paskui j? ir visi kiti. Vandenys aplink Balicasago sal? tarpsta nuo delfin? ir bangini?. Delfinai ?ia šoka džiugesio šokius beveik kiekvien? ryt? saulei patekant, išskyrus v?juotas dienas, kada j?ra per daug nerami. Banginius pamatyti sunkiau, ta?iau ir jie n?ra stebuklas ant j?ros didži?j? dal? gyvenimo praleidžiantiems žvejams. Toki? didžiul? gražuoli? žinduoli? populiacij? lemia ne?prastai gil?s vandenys, vos keli kilometrai nuo Boholio salos kranto. Didžiausias gylis siekia 700 metr?. Tokia povandenini? lauk? platyb? ir gelm? – tikras rojus dieviškiems delfinams ir plaukiojantiems fontanams – banginiams.

Netoli Balicasago salos esan?ioje Pamilacano saloje, gyvena senieji bangini? medžiotojai. Pradedant nykti bangini? populiacijai ir sugriežt?jus gyv?n? apsaugai, bangini? medžiokl? buvo uždrausta, o medžiotojai palikti be uždarbio ir pragyvenimo šaltinio, kad ir koks jis žiaurus b?t?, bet gyvybiškas ir vienintelis. Išpopuliar?jus turizmui ir Pamilacano salai atsiradus turistiniame žem?lapyje, visi buv? medžiotojai buvo perkvalifikuoti ? gidus ir dabar visas savo žinias perteikia bangini? steb?tojams.

Keliasdešimt metr? nuo Balicasago nutol?s ir pus? salos juosiantis koralinis rifas – tikra atgaiva akims. Staigiai gil?janti j?ra nardant rifo pakraš?iais sukelia pagarb? tokiai galybei. Rife zuja gausyb? žuv?, kurias galima šerti duona kaip naminius gyv?n?lius. Iš tamsi? gelmi? išlenda ir vienas kitas v?žlys ar net ryklys, ta?iau filipinie?iai vietoj baim?s matydami ryklius krykštauja iš susižav?jimo. Povandenin? augmenija ir gyv?nija Filipin? vandenyse n?ra tokia stulbinanti kaip Raudonojoje j?roje, koraliniai rifai spar?iai nyksta d?l industrin?s žvejybos ir did?jan?io užterštumo.

 

Pages: 1 2

Pakomentuoti

 

 

 

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>