Nes kitaip sužinoti šią nemalonią smulkmeną būtų buvę sudėtinga – aviakompanija nuolaidą, leisdavusią nemokėti 5 eurų mokesčio kiekvienam keleiviui ir skrydžio atkarpai, jei atsiskaitoma šia „MasterCard“ kortele, panaikino patyliukais.

Tiesa, šiuo metu bendrovė vykdo laikiną akciją, kuria siūlo „ypatingas“ kainas minėtos kortelės turėtojams. Bet patraukliu pasiūlymą sunku pavadinti: specialios kainos galioja vos keliomis kryptimis, iš Lietuvos tektų skristi per Rygą, o įsigyti bilietus galima tik atvykus į aviakompanijos biurą mieste, bet ne internetu.

Kita vertus, tokios žinios iš „air Baltic“ vargu ar gali stebinti, žinant jų sudėtingą finansinę situaciją pastaruoju metu.

Naujieji maršrutai – į populiarias tarp mūsų tautiečių Didžiąją Britaniją (Liverpulį) ir Norvegiją (Oslą bei Bergeną), o taip pat į Paryžių (Bovė).

Skrydžių daugės ir į Londoną (Lutoną) bei Eindhoveną Nyderlanduose: į Jungtinės Karalystės sostinę bus vykdoma net 11 skrydžių per savaitę.

Beje, neseniai „Wizzair“ pranešė, kad už jų aviabilietus galima susimokėti ir „Maestro“ kortelėmis. Nors naujiena apie panaikinamus papildomus mokesčius už mokėjimą kortele būtų gerokai smagesnė, tai vistiek nebloga žinia tiems, kas neturi nuosavos „pilnateisės“ mokėjimo kortelės.

Šis mokestis, ligšiol galiojęs apmokant už bilietus visų rūšių mokėjimo kortelėmis, išskyrus „Visa Electron“, nuo 2010 m. sausio 1 d. taikomas ir „elektronams“, bet netaikomas konkurento „MasterCard“ leidžiamoms „MasterCard Prepaid“ (t.y. išankstinio apmokėjimo) kortelėms.

Vadinamasis administravimo mokestis, imamas už galimybę apmokėti už bilietą kortele (nors kitaip ir neįmanoma, bent jau užsisakant internetu), sudaro 5 eurus ir yra vienas iš daugelio „Ryanair“ mokesčių, kuriuos tenka susimokėti įsigijus pigų aviabilietą.

Iš Lietuvoje išduodamų „Visa Electron“ kortelių ligšiol nemokamai pas „Ryanair“ buvo galima atsiskaityti tik „Senukų/Maxima“ kortele. Nors „MasterCard Prepaid“ Lietuvoje nėra platinamos, išeitis yra – virtualią tokią kortelę (t.y. unikalų kortelės numerį, kurį kiekvienai pirkimo operacijai sugeneruoja speciali programa) galima įsitaisyti internetu.

Kartu su visose Baltijos šalyse veikiančiu banku „Nordea“ aviakompanija išleido bendrą „Baltic Miles“ ir „MasterCard“ mokėjimo kortelę. Įsigiję kortelę programos dalyviai atsiskaitydami ja gali uždirbti „Baltic Miles“ mylias lygiai kaip ir

„Baltic Miles“ mokėjimo kortelė

skrisdami „Air Baltic“ reisais. Na, gal ne visiškai lygiai, nes už dažnus skrydžius papildomai suteikiamos vadinamosios „statuso“ mylios, leidžiančios programos dalyviui tapti sidabriniu (Executive) ar auksiniu (VIP) klientu, su atitinkamomis privilegijomis. Statuso mylių atsiskaitymai kortele nesuteikia, bet įprastinių mylių, kurias vėliau galima iškeisti į skrydžius, perkėlimą į aukštesnę klasę lėktuve ar kitas paslaugas – taip.

Viena „Baltic Miles“ mylia skiriama už „Baltic Miles MasterCard“ kortele sumokėtus 5 litus (arba 1 latą Latvijoje ir 23 kronas Estijoje). Pvz., įsigiję prekių ar paslaugų už 60 litų, gausite 12 „Baltic Miles“ mylių.

O kiek mylių reikia sukaupti, norint išsikeisti juos į ką nors apčiuopiamo?

Kaip savo svetainėje skelbia pati aviakompanija, nemokamam* skrydžiui į vieną pusę Baltijos šalių ir Skandinavijos ribose reikalinga sukaupti 6000 mylių. Kadangi tikėtina, jog pasisvečiavus norėsis ir grįžti, verčiau remkimės mylių skaičiumi, reikalingu skrydžiui į abi puses – tai jau 12000. Norint sukaupti tokį kiekį mylių vien atsiskaitymais „Baltic Miles MasterCard“ kortele, reikėtų išleisti 60000 litų. Tai nemenka suma, bet turint galvoje, kad už daugelį kasdieninių pirkinių galime susimokėti kortele – gal ir ne tokia neįmanoma. Vienas automobilio kuro bako pripildymas – 200 litų – ir jūsų sąskaitoje jau 40 mylių. Už kurą mokėti reikia bet kuriuo atveju, o dėl to, kad gaunate mylių, jis nė kiek nepabrangsta. Tad gal viskas ir ne taip baisu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Žinoma, nuspręsti dėl to galite tik jūs patys.

Be to, jei retkarčiais tenka pasinaudoti „Air Baltic“ paslaugomis, skrendant asmeniniais ar darbo reikalais, mylių gausite ir už skrydžius. Tada iki norimo nemokamo* skrydžio trūksta dar mažiau.

Kodėl „nemokamas“ rašome su žvaigždute? Todėl, kad šiais sunkiais laikais dauguma aviakompanijų įsigudrino net ir prizinius skrydžius (t.y. tuos pačius, į kuriuos įgyjame teisę sukaupę atitinkamą kiekį lojalumo mylių) apmokestinti „nekaltais“ ir esą nuo pačių oro bendrovių visai nepriklausančiais mokesčiais. Juos vadina visaip: kuro mokesčiai, keleivių rinkliavos, oro uostų ir saugumo mokesčiai, ir t.t. Nors reguliuojančiosios institucijos, atrodo, jau baigia priversti vežėjus skelbti bilietų kainas tokias, kokios jos yra – kad paslėpti mokesčiai nebūtų nutylimi – prizinių bilietų atveju vis dar vyrauja chaosas. Visiškai neretas atvejis, kai norint mylias iškeisti į „nemokamą“ prizinį bilietą, įvairiausių mokesčių pavidalu tenka sumokėti tiek pat – ar net daugiau! – kiek atsieitų naujas neprizinis bilietas. Va tau ir lojalumo nauda…

Kaip prizinius bilietus apmokestins „Air Baltic“, dar anksti pasakyti. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad „Baltic Miles“ programos taisyklėse oro bendrovė apibrėžia prizinį skrydį kaip skrydį, visiškai ar iš dalies apmokėtą „Baltic Miles“ myliomis. Mūsų supratimu, tai ir reiškia, kad už prizinį bilietą teks primokėti. Ką tokiu atveju galime pasiūlyti? Prieš kreipiantis į aviakompaniją savo uždirbto prizinio bilieto, reikėtų pasitikrinti, kiek kainuotų įprastas bilietas tam pačiam skrydžiui. Jei tuo metu vyks koks nors „e-desertas“ (taip „Air Baltic“ vadina savo žemų kainų akcijas), gali būti, kad labiau apsimokės paprasčiausiai nusipirkti akcijinį bilietą. Kuriuo dar ir uždirbtumėte papildomų mylių.

Na, ir svarbiausias klausimas: ar kortelės privalumai pakankami, kad ją būtų verta įsigyti?

Be abejo, atsakymas didžia dalimi priklausys nuo to, ar mėgstate keliauti lėktuvu (ir atsiskaityti už pirkinius kortele). Kadangi priskiriame save prie mėgstančiųjų, mes „Baltic Miles MasterCard“ jau užsisakėme. Nors kortelę, kaip ir pačią lojalumo programą, dar yra kur tobulinti, kol kas ji – vienintelė mokėjimo kortelė Lietuvoje, grąžinanti jos turėtojui nors trupinėlį išleidžiamos sumos kelionių paslaugų pavidalu (anksčiau panašią siūlė „FlyLAL Lithuanian Airlines“ kartu su „Parex“ banku, bet liūdnas šios oro bendrovės likimas gerai žinomas). Mums to pakanka, kad atsiskaitydami iš piniginės išsitrauktume būtent ją, o ne bet kurią kitą mokėjimo kortelę. Kitaip tariant, geriau nedidelė grąža nei jokios.

Be to, kortelė nėra brangi (3,5 Lt/mėn., kas tolygu 42 Lt per metus; pirmus šešis mėnesius mokestis neskaičiuojamas, tad pirmuosius metus ji tekainuoja 21 Lt), bet funkcionali. Šiaip ar taip tai – pilnavertė kreditinė „MasterCard“, leidžianti nemokamai pasiskolinti iki 55 dienų laikotarpiui (berods irgi vienintelė tokia Lietuvoje), o ja apmokėjus bent pusę aviabilieto ar kelialapio kainos, įsigalioja ir nebloga kelionių draudimo apsauga, teikiama tarptautinės draudimo
kompanijos „Chartis“.

Beliko sulaukti konkurencijos.