Tokia kaina galioja skrendant su „Wizzair“ rugsėjo ir spalio mėnesiais, į vieną pusę, jei esate jų lojalumo programos „Wizz Xclusive Club“ narys.  Jei nesate, kaina šiek tiek aukštesnė – 19 Lt. Grįžimas, kiek spėjome pastebėti, kainuoja nuo 19 Lt (vėlgi lojaliems klientams) iki 29 Lt.

Tiesa, kaip dabar madinga tarp aviakompanijų (ir, kas liūdniausia, ne tik tarp „biudžetinių“), reklamuojamos žemos kainos apauga papildomais mokesčiais. Šis atvejis – ne išimtis, bendra skrydžio pirmyn-atgal kaina ne klubo nariui galiausiai sudaro 75 litus. Tai todėl, kad mūsų šalyje dar neatsirado tokios bendros „Wizzair“ ir vietos banko kortelės, kokiomis gali džiaugtis kaimynai lenkai, vengrai ir rumunai ir kurios leidžia papildomai nieko nemokėti virš bilieto kainos. Mūsų aptariamu atveju bilietas jiems atsieitų ne 75, o tik 33 Lt.

O mums, sumokėjusiems daugiau, belieka pasistengti mažiau išleisti kitur – pvz., nakvynei.

Tokijas, Akihabara

O pasiūlymas toks. Rusų „Aeroflot“ iš Italijos sostinės Romos (Fiumičino oro uosto, FCO) skraidina į Tokiją Japonijoje (Naritą, NRT), su sugrįžimu į Londoną (Hytrou, LHR), už vos 400 JAV dolerių. Mūsų valiuta tai reiškia 962 litus. Į abi puses, su mokesčiais.

„Prisiderinimas“ reiškia suradimą nebrangių bilietų iš Lietuvos (žinoma, jei skrendate iš jos) į Romą ir atitinkamai iš Londono į Lietuvą. Nors spėjame, kad praktikoje tai neturėtų sukelti didelių sunkumų – juk abi šias kryptis iš Lietuvos aptarnauja pigieji „Ryanair“ ir „Wizzair“. Priklausomai nuo asmeninių sugebėjimų ir sėkmės, viso kelionė iš Lietuvos į Japoniją galėtų sutilpti į pusantro tūkstančio litų.

Kaip užsisakyti? Per „ekspediją“, vietoje To ir From pasirinkus Multiple destinations ir įvedus FCO-NRT (tai skrydis pirmyn) ir NRT-LHR (sugrįžimas). Kol kas bilietų už tokią kainą yra daugybei datų, pradedant šiuo lapkričiu ir baigiant 2012 m. kovu. Pabandykite patys.

Skrydis prasideda Dubline, persėdimas Londone (Hytrou), galutinis taškas – Niujorkas (Niuarkas), o grįžtama per Londoną į Vokietiją – Frankfurtą prie Maino arba Berlyną. Iš pirmo žvilgsnio – maišalynė. Bet pažvelgus atidžiau – viskas galimybių ribose.

Skrydis nurodytu maršrutu kainuoja tik 229 eurus, t.y. 791 litą. Norint juo pasinaudoti, tereikia nusipirkti bilietus į vieną pusę: iš Lietuvos į Dubliną ir iš Frankfurto (arba Berlyno) į Lietuvą. Su „Ryanair“ ir „Wizzair“ pagalba tai nei sudėtinga, nei brangu – galima tilpti į porą šimtų litų, kurie bendrą skrydžių kainą ir pakels iki antraštėje minimo tūkstančio.

Užsisakyti šiuos skrydžius galima per rezervavimo sistemą „ebookers“. Bent kol kas yra bilietų šių metų lapkričiui ir gruodžiui – galbūt ir kitiems mėnesiams.

PAPILDYTA: tokiu pačiu būdu galima nusipirkti ir bilietus į San Franciską. Šis bene labiausiai nuo Europos nutolęs JAV didmiestis paprastai pasiekiamas gerokai brangiau nei rytinė Amerikos pakrantė. Skrendant iš Dublino ir grįžtant į, pvz., Berlyną, bilietas į San Franciską tekainuos 298 eurus.

Ilgai jūsų nekankinsime. Pirmoji M reiškia Milaną (Italijoje), antroji – Manilą (Filipinuose). O už nurodytus penkis šimtus europinigų (atitinkančius 1726 litus) dabar galima įsigyti aviabilietus skrydžiui iš Milano į Manilą ir atgal šių metų rudeniui, t.y. rugsėjo-lapkričio mėnesiams.

Skrydį vykdo Saudo Arabijos oro bendrovė „Saudi Airlines“. Neslėpsime, ji nepriklauso pasaulio aviakompanijų elitui, kuriame puikuojasi ne vienas Artimųjų Rytų vežėjas. Tačiau jei kaina gera (o tokiai tolimai šaliai ji išlieka patraukli net pridėjus skrydį iš Lietuvos su „Ryanair“ ar „Wizzair“), galbūt verta pabandyti? Juolab kad pažaidus su skrydžių datomis, atrodo, kainą galima dar šiek tiek numušti. O Filipinai – tikrai smagi vieta ir poilsiui, ir pažinimui. Užtikriname iš nuosavos patirties.

PAPILDYTA: iš tiesų kaina gali būti mažesnė – pavyzdžiui, skrendant spalį kai kurioms datoms ji tesiekia 441 eurą.

Patyrę keliautojai stengiasi keliauti „lengvai“, tai yra, išsiversti tik su vienu nedideliu bagažo vienetu, kurį leidžiama pasiimti į lėktuvo saloną. Tai patogu dėl įvairių sumetimų: nereikia „ganyti“ keleto daiktų, rizikuoti, kad užregistruotas bagažas vėluos ar apskritai pasimes, gaišti laiką jį atiduodant ir atsiimant, įkeliant į autobusą ir t.t., galima imti mažesnį (ir pigesnį) taksi, o ir poilsio negadina papildomo svorio tampymasis.

Aišku, tai ne visada įmanoma. Bet pabandyti sutilpti į vieną bagažo vienetą, kurio išmatavimai neviršytų 55 x 40 x 20 cm (t.y. daugelio aviakompanijų nustatyto maksimalaus dydžio rankiniam bagažui), verta.

Nesivežkite daiktų, dėl kurių panaudojimo nesate tikri, o tik spėjate, kad „gal pravers“. Geriau apsvarstykite, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis jums šio daikto gali prireikti. Taip pat pabandykite įvertinti, ar šalyje, į kurią vykstate, tokį pat daiktą negalėtumėte nusipirkti pigiau. Tai ypač galioja egzotiškoms, žemo pragyvenimo lygio šalims (pvz., Pietryčių Azijoje), kur vasarinius rūbus, krepšius ir lagaminus, ir šiaip daugelį dalykų įsigysite dar pigiau nei Lietuvoje. Be to, šiltuose kraštuose daug rūbų paprastai nereikia, o bent porai dienų apsistojus vienoje vietoje nešvarius rūbus galima duoti išskalbti.

Kad nereikėtų mokėti už bagažo viršsvorį, sunkiausius daiktus susidėkite į rūbus, kuriais apsirengę skrisite. Geriausia bus, jei ir dėliodamiesi aprangą kelionei, tuos rūbus, kurie sunkiausi ir užima daugiausia vietos bagaže, vilkėsite, o ne vešitės supakavę. Keleivių nesveria! Išlipę iš lėktuvo galėsite vėl viską sudėti į savo vietas.

Jei vykstate keliese – pasiderinkite, ar nepasidalinsite tokiais daiktais kaip nešiojamasis kompiuteris, mobiliojo telefono įkrovėjas ar universalus maitinimo lizdo adapteris.

Galbūt kai kurių daiktų galima pasiimti ne pilną pakuotę, o tik jos dalį. Pvz., kremą, šampūną, dezodorantą rinktis ne naują, o besibaigiantį – grįždami galėsite apskritai išmesti. Kelioms dienoms ar savaitėms vežtis sunkų kvepalų butelį nėra prasmės. Geriau įsimeskite mėginukų, kuriuos dažnai dovanoja parfumerijos parduotuvėse, ar dar geriau – įsitaisykite tokį išradimą.

Jei viešbutyje nesunaudojote visų vonios priemonių pakuočių, likusias įsimeskite – puikiai tiks šioje ar kitoje kelionėje.

Bagažą tvarkingai supakuoti labai padeda specialūs pakavimo skirtukai. Iš jų paprastumo net sunku įvertinti, kaip šie permatomi kubeliai gali palengvinti daiktų suradimą, jei staiga ko nors prireikia iš lagamino, bagažas tikrinamas kontrolės punkte ir t.t., o taip pat išlaikyti rūbus nesuglamžytus. Jei dažnai keisite nakvynės vietą, šiuos kubelius tereiks iš lagamino perdėti į lentynas ar atvirkščiai, ir viskas, daiktai suruošti.

Kad apsidraustumėte nuo nuostolių, iš turimų keleto banko kortelių bent vieną laikykite atskirai nuo kitų – pvz., jei visas nešiojatės piniginėje, vieną paslėpkite kur nors kuprinėje ar lagamine. Taip sumažinsite žalą ir neliksite be cento, jei piniginę pamestumėte ar ją pavogtų. Ten pat pasidėkite ir paso (asmens tapatybės kortelės) fotokopiją. Greičiausiai neprireiks, bet vietos irgi neužims.

Tuo pačiu galima priminti, kad telefone įsirašytumėte draudimo bendrovės pagalbos centro numerį ir savo poliso numerį. Jei keliaujate ne Europoje – dar ir Lietuvos diplomatinės įstaigos kontaktus vietoje.

Beje, apie pačius lagaminus.

Kokį lagaminą rinktis?

Kokio tipo ar dydžio lagaminą besirinktumėte, pirmiausia žiūrėkite, kad jis būtų su ratukais. Tai galioja net „rankinio“ dydžio bagažui, nes ir jį geriau vežtis nei neštis. Dideliems lagaminams ratukai atitinkamai dar svarbesni.

Ratukų gali būti du arba keturi (vadinamieji spineriai). Skirtumas tik toks, kad pirmuoju atveju prieš vežant lagaminą dar reikia paversti važiavimo kryptimi, o kai ratai visuose kampuose – užtenka pastumti, ir jau rieda. Taip žymiai patogiau, ypač jei lagaminas – didelis ir sunkus. Neatsitiktinai būtent keturračiai lagaminai pastaruoju metu sparčiai išpopuliarėjo, nors ir kainuoja šiek tiek daugiau.

Net ir suprasdami keturračio bagažo privalumus, mes vis dar atsargiai žiūrime į jo patikimumą: kad visi ratukai galėtų laisvai

Bagažas gali būti visoks

sukiotis visomis kryptimis, jie pritvirtinami lagamino korpuso išorėje, o tai daro juos pažeidžiamesnius smūgiams, mėtymui ir kitokiems kelionės išbandymams. Tokie garsūs gamintojai kaip „Rimowa“ nulaužtus savo lagaminų ratukus keičia nemokamai, tiesiog atsiųsdami paštu naujus, bet tai vargu ar pagelbės, jei kelionės viduryje sunkus lagaminas staiga taps nemobilus.

Todėl sau mes perkame dvirãtį bagažą.

Kokio dydžio lagaminą pirkti, kiekvienas gali nuspręsti tik pats. Tik priminsime, kad rankinis bagažas neturėtų būti didesnis nei minėti 55 x 40 x 20 cm (kai kurios oro bendrovės leidžia nežymiai didesnius išmatavimus, tačiau daugelis, įskaitant „Ryanair“ ir „Lufthansa“, nustato būtent tokius), o maksimalus leistinas vieno lagamino svoris pagal tarptautines taisykles – 32 kilogramai (nes bagažą kraunantys darbuotojai sunkesnių krovinių nekilnoja).

Dar reikia išsirinkti medžiagą, iš kurios pagamintas lagaminas jums tinkamiausias. Variantų trys: sintetinis audinys, plastikas, aliuminis – išvardinta svorio ir kainos didėjimo tvarka.

Pagal abu šiuos kriterijus sintetiniai lagaminai atrodo patraukliausiai. Svoris ypač svarbus ne tik dėl patogumo transportuoti: šiais visuotinio keleivių apmokestinimo laikais sunkus lagaminas privers atsisakyti dalies daiktų arba už juos primokėti.

Bet jei vadovausimės vien šiais kriterijais, plastikiniai ir metaliniai lagaminai apskritai nebūtų reikalingi. O juos perka ir mėgsta. Dėl ko? Pirmiausia – dėl dailios išvaizdos, kurią suteikia kietas, formą išlaikantis ir skoningai nudažytas korpusas (o aliuminio atveju – niekada iš mados neišeinanti metalo spalva ir faktūra). Kiti standžiojo lagamino privalumai – jis geriau apsaugo bagažo turinį nuo išorės poveikio, tokio kaip smūgiai ar suspaudimas, nesitepa.

Kita vertus, tokiame lagamine daiktus būtina gerai pritvirtinti, priešingu atveju jie mėtysis it kauliukai puodelyje ir kaži ar tiek pat nenukentės. Be to, net moderniausi plastiko lydiniai negarantuoja, kad korpusas nelūš – dažniausiai kur nors kampe, kuris negali įlinkti ir todėl sugeria visą smūgio jėgą. O smūgių pasitaikyti gali ir natūraliai, ir dėl žmonių veiksmų – visų pasaulio oro uostų krovikų darbo kultūros nesužiūrėsi. Kaip sakoma, „protiv loma net prijoma“.

Ir dar vienas argumentas prieš plastikinius lagaminus: daiktus, kurie bijo smūgių ar vagysčių, vistiek saugiausia pasiimti į rankinį bagažą, o rūbams ar higienos reikmenims užteks ir sintetinio audinio teikiamos apsaugos. Jei kiek ir susispaus – nieko baisaus. Bent mes vadovaujamės tokiu principu.

Tiesa, vis pagalvojame apie aliumininius lagaminus (pagalvoti yra ką, nes tokio bagažo kainos truputį kandžiojasi). Jie – konkrečiai vokiečių firmos „Rimowa“ gaminiai – ne tik tvirtesni už plastiką, neturi užtrauktukų (kuriuos piktadariai nesunkiai galėtų perrėžti peiliu), nepraleidžia vandens ir dulkių, bet ir puikiai atrodo net po daugelio kelionių: aliuminis neskyla, o tik apsibraižo, bet klasikinei išvaizdai tai tik prideda charakterio. (Tiesa, po ypatingų išbandymų gali nukentėti geometrija – bet tai atitaisoma atvirkštinio poveikio metodu.) Gal tai taps tuo retu šiais laikais atveju, kai daiktą įsigyji visam gyvenimui? Pamatysime – ir būtinai papasakosime jums.

O jeigu iš savo patirties turite ką pridurti prie šių pastebėjimų, lauksime komentarų.

Ispanijos aviakompanija „Iberia“ savo tinklapyje siūlo bilietus iš Italijos Milano (Malpensos) ir Romos (Fiumičino) oro uostų į Johanesburgą Pietų Afrikos Respublikoje už 406 eurų, arba 1401 Lt. Tai kaina į abi puses, su visais mokesčiais. Suradus nebrangų skrydį iš Lietuvos į Italiją, su, pvz., „Ryanair“, pasiūlymas atrodo visai neblogai. Žinoma, jei įsivaizduojate, ką veikti PAR (mums tokia problema nekyla).

O skristi galima šių metų gegužės-liepos mėnesiais. Jei tik rasite bilietų už šią kainą. Nes – kaip visada – pigių bilietų buvimas kai kurioms datoms toli gražu negarantuoja pigių bilietų visiems jų norintiems ir bet kuriai pasirinktai datai.

Roma – nuo 410 Lt,

Milanas – nuo 411,

Barselona – nuo 388 Lt.

Čia į abi puses, su visais mokesčiais… Jei už tokią kainą tikrai pavyktų nusipirkti bilietus, turėtume dar vieną atvejį, kai tradicinė, arba pilno komforto lygio aviakompanija siūlo savo paslaugas už pigiųjų – “Ryanair” ir panašių vežėjų kainą. Tiesą sakant, visai įmanoma, kad tokios kainos ir yra beprasidedančių pastarojo vežėjo – ir jų kolegų “WizzAir” – skrydžių iš Vilniaus pasekmė.

Smagu!

O čekų pasiūlymu galima pasinaudoti jų tinklapyje (pasirinkite Lietuvą viršutiniam dešiniajame kampe). Tokiomis kainomis parduodami skrydžiai laikotarpiui nuo š. m. balandžio 1 d. (pabaigos data nenurodyta).

Kataro oro linijų bendrovė „Qatar Airways“ pasiūlė pigių skrydžių iš Ispanijos (Madrido ir Barselonos) į Argentinos – ir tango – sostinę Buenos Aires.

Bilietas į abi puses su mokesčiais kainuoja nuo 491 JAV dolerių, kas šiandieniniu keitimo kursu atitinka 1350 Lt. Turbūt pigiausiai į Barseloną iš Lietuvos galima nuskristi su „Ryanair“, kuris kaip tik atidarė šią kryptį.

Kataro aviakompanija į Buenos Aires skrenda per savo centrą Dohą, kuriame teks persėsti.

Skrydžiai už tokią kainą parduodami šių metų birželio, rugsėjo ir spalio mėnesiams. Tad yra laiko pasiplanuoti turiningą kelionę į šią tolimą ir įdomią Pietų Amerikos šalį.

Bilietus galima užsisakyti aviakompanijos tinklapyje, bet jų turėtų būti ir didžiosiose rezervavimo sistemose: eBookers, Travelocity, Expedia ir kt.

Savo naujos skrydžių bazės Karmėlavoje atidarymo (kuris, tiesa, dar tik planuojamas) proga pigių skrydžių bendrovė paskelbė eilinę „milijono bilietų už 5 eurus“ akciją visiems skrydžiams, kurių aviakompanija siūlo maždaug 500 maršrutų.

Akcija jau prasidėjo, ji vyks iki ketvirtadienio, vasario 11 d. Gaila, bet minimali 5 eurų kaina galioja tik kovo mėnesį, ir tik paprastomis dienomis vykdomiems skrydžiams – savaitgaliais bus brangiau.

Nuo gegužės „Ryanair“ vykdomų iš Kauno skrydžių skaičius padvigubės nuo dabartinių devynių iki aštuoniolikos. Jau veikiančius maršrutus į Airiją, Didžiąją Britaniją ir Vokietiją papildys patrauklios kryptys Pietų, Vakarų ir Šiaurės Europoje.

Tiesiogiai iš Lietuvos bus galima nuskristi į šias šalis ir miestus (naujos kryptys – paryškintos):

- Didžioji Britanija: Londonas (Stanstedas, Lutonas ir Getvikas), Birmingemas, Liverpulis, Bristolis, Edinburgas;

- Vokietija: Berlynas, Brėmenas, Diuseldorfas, Frankfurtas (Hanas)

- Airija: Dublinas;

- Norvegija: Oslas;

- Prancūzija: Paryžius;

- Ispanija: Barselona;

- Italija: Milanas;

- Belgija: Briuselis;

- Suomija: Tamperė.

Lyg to dar būtų maža, „Ryanair“ pranešė nusprendusi Kaune įkurdinti vieną iš savo paslaugų bazių – ji taps 40-ąja iš viso, tačiau pirmąja Centrinėje Europoje. Čia bus nuolat laikomi du aviakompanijos „Boeing 737“, įsikurs nemažai juos aptarnaujančio personalo. Bendra oro bendrovės investicijų Kauno oro uoste suma sudarys 140 mln. JAV dolerių (dabar jau žinoma, kad ši suma tėra abiejų boingų kaina – Aut.), užtikrins darbą maždaug tūkstančiui žmonių, o skraidinamų iš Karmėlavos keleivių skaičius 2010 m. turėtų daugiau nei padvigubėti, nuo dabartinių 400 000 iki vieno milijono.

Kas belieka pasakyti? Bravo. Einam užsisakyti bilietų.